Ar A lygą galime vadinti profesionalia?

2017-08-17

Futbolas

Rytis Vyšniauskas

Rytis Vyšniauskas

Nelabai seniai viename interviu pasakiau, kad A lyga yra pusiau profesionalus čempionatas Europos kontekste. Daug palaikymo toks mano pasisakymas nesulaukė, tačiau aš savo nuomonės laikausi. Šį tekstą parašyti ketinau kiek anksčiau, bet taip sutapo, jog vakar kolega Paulius Ambrazevičius rašė apie geriausią lygą pasaulyje. Mano tikslas nėra paneigti jo argumentus ar atkalbėti jus nuo kelionių į stadioną. Taip pat aš nesiruošiu menkinti Lietuvos futbolininkų bei lietuviško futbolo mylėtojų. Aš tiesiog pabandysiu pagrįsti savo teiginį.

„Lažybų lyga“
Ačiū Dievui, aukščiausioje lygoje nebėra įtartinų veikėjų, sutartų rungtynių skandalų ir komandos realiai aiškinasi santykius aikštėje. Tačiau populiari frazė „Lažybų lyga“ vis dar turi racijos. Profesionalus sportas yra skirtas žiūrovams, o A lyga, panašu, kad labiau orientuojasi į lažybininkus. Lietuviško futbolo mylėtojai labai aiškiai įvairiose erdvėse deklaruoja, kad nori futbolo savaitgaliais. Tačiau pinigus moka ne jie, tad ir muzikos sirgaliai neužsisakinėja. A lygos mačai vyksta darbo dienomis, o dažnas laikas yra 18 valanda vakaro. Kodėl toks laikas? Nes tuo metu beveik niekas nežaidžia ir taip A lyga tampa patrauklesniu produktu lažybų pasiūloje. Juk savaitgalį galite lažintis už Premier lygą, Bundesligą ir ką tik norite, o štai penktadienį 18 valandą nieko panašaus nerasite. Esu įsitikinęs, kad A lygos tvarkaraštis yra palaimintas lažybų kontorų, kurios yra stambiausios sporto rėmėjos.
Patrauklumas
Jeigu jūs aktyviai palaikote savo miesto komandą, vadinasi jūs turite stimulą domėtis A lygos peripetijomis. Aš savo komandos neturiu, todėl stadione apsilankau retsykiais, o dar rečiau žiūriu A lygos transliacijas. Ir aš turiu pasakyti, tai yra labai nepatrauklus produktas. Abejotino lygio futbolas, ašarą išspaudžiantys stadionai ir pustuštės jų tribūnos. Skamba kaip kažkas, ko labai reikia televizijai, ar ne? Atsisakau profesionalia vadinti lygą, kuri per televiziją būna parodoma lygiai vieną kartą per mėnesį.
„Utenio“ fenomenas
Profesionaliame futbole tiesiog sveiku protu nepaaiškinamų reformų ėmęsis Utenos „Utenis“ tapo A lygos pajėgumo atspindžiu. Viduryje sezono pakeista visa komandos sudėtis, atvažiavo būrys jaunų ispanų iš šalies 6-7 divizionų ir jie visai sėkmingai konkuruoja lygos viduryje bei taikosi į ketvirtąją poziciją. Ketvirtoji vieta galėtų atverti duris net į Europos lygos atranką. „Utenis“ nesugebėjo rimčiau pasipriešinti tik lygos lyderiams „Trakams“ ir Vilniaus „Žalgiriui“, o prieš kitus klubus sėkmingai renka taškus. A lygos reglamentas leidžia turėti neribotą kiekį futbolininkų iš Europos sąjungos šalių ir Utenos klubas šia galimybe pasinaudojo. Mano žiniomis, „Utenio“ legionieriai uždirba labai kuklius pinigus (200-600 eurų per mėnesį). Kitaip tariant, beveik už maistą ir pastogę į Lietuvą atvykę pasirodyti vyrukai iš Ispanijos mėgėjiškų lygų viduryje sezono susibūrė į komandą ir sėkmingai žaidžia. „Utenio“ transliacijas vedamas smalsumo stengiuosi pažiūrėti ir aš. Kai kurie Utenos komandos žaidėjai individualiu meistriškumu tikrai išsiskiria ir atrodo solidžiau už eilinį A lygos futbolininką.
Pinigai
Profesionalus futbolininkas per savo trumpą karjerą turi užsidirbti pinigų ateičiai, o tą padaryti žaidžiant Lietuvoje yra beveik neįmanoma. Pajėgiausi Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkai uždirba kiek didesnius pinigus, tą patį galima pasakyti apie „Trakų“, ar „Sūduvos“ klubus, bet ir tos sumos Europoje yra juokingos.
Esu įsitikinęs, kad A lygoje pilna žaidėjų gyvenančių nuo algos iki algos ir uždirbančių mažiau nei eilinis ofiso darbuotojas. Profesionalų futbole, profesionaliose lygose taip nebūna. Ir nieko čia nepadarysi, pinigų iš oro neatsiras, nekalti nei žaidėjai, nei klubai. Tiesiog tokia yra lietuviško futbolo realybė. Tramplynu į užsienį ir solidžius kontraktus A lyga tampa tik vienetams. Deja, mūsų šalies čempionatas yra menkai įdomus agentams ar skautams. Todėl būti pastebėtam čia yra velniškai sudėtinga.

Sėkmė Europoje
Žinau, kad man nepritariantys tuoj pat puls kalbėti apie tai, ką Europoje šiemet nuveikė „Trakai“ ir „Sūduva“. Bet tai yra išimtis iš taisyklės. Šiemet pasisekė nueiti kiek toliau nei įprasta ir šiek tiek uždirbti, kitais metais galbūt burtai nebus tokie palankūs ir sėkmė taip nenusišypsos. Tai yra užburtas ratas ir trumpalaikė sėkmė bendrų tendencijų nekeičia. Visada malonu pasidžiaugti tomis nedidelėmis pergalėmis Europos lygos atrankoje. Tačiau čia kartais iššauna ir Liuksemburgo ar kitų valstybių klubai, todėl to labai nesureikšminu. Yra ir objektyvių priežasčių, kodėl šioje stadijoje liepos-rugpjūčio mėnesiais A lygos klubai gali rimčiau pakovoti su stipresniais varžovais. Lietuvoje tai būna pats sezono įkarštis, o didžiojoje dalyje Europos, pasirengimo sezonui etapas.
Galų gale, stadionus žmonės užpildo tik per europinius mačus ir tai dar kartą parodo, kaip vertinama A lyga. Aš dažnai juokauju, kad „Žalgiris“ per sezoną sužaidžia dvejas rungtynes: vienas namie ir vienas užsienyje. Ir šiame pokšte yra ne tiek jau mažai tiesos
Rytis Vyšniauskas
Parengė: Rytis Vyšniauskas
Futbolas

rekomenduojame