Išaugusi LKL ir NBA komandų kantrybė

2017-10-23

Krepšinis

Erildas Budraitis

Erildas Budraitis

Šeštadienį įvykęs Gedimino Petrausko pasitraukimas bei šviežias Fynikso „Suns” trenerio Earlo Watsono atleidimas - suprantami, bet pastaruoju metu LKL ir NBA lygose labai retai pasitaikantys atvejai. Praėjusią savaitę prasidėjusiame 2017-2018 metų NBA sezone klubams vadovavo tie patys 30 vyriausiųjų trenerių kaip ir praėjusį rudenį. Po 2016 metų gegužę įvykusio Memfio „Grizzlies” trenerio Dave’o Joergero atleidimo, kito pasikeitimo tarp vyriausiųjų trenerių teko laukti 534 dienas.

Tokia NBA klubų savininkų kantrybė krepšinio pasaulyje - iki šiol neregėtas reiškinys. 

Situacija drastiškai pasikeitė ir Lietuvoje. Pastaraisiais sezonais, ypač vidutinio dydžio ir mažesnieji klubai, net ir sudėtingose situacijose verčiau renkasi stabilumą ir viltį. Anksčiau labai populiarus metodas gerinti rezultatus buvo trenerių šienavimas vos prasidėjus sezonui ar jam įsibėgėjus. 

Prisiminkite 2013-2014 metų sezono pradžią, kai pirmosiomis LKL čempionato savaitėmis darbo neteko Alytaus „Dzūkijai” vadovavęs Mario Primoračas, taip pat antrą kartą po trejų LKL mačų iš Kauno „Žalgirio” buvo atleistas Elias Zouros. Tais pačiais metais vos po trejų sužaistų LKL rungtynių darbo Panevėžio „Lietkabelyje” neteko ir Gintautas Vileita, o Utenos „Juventus” dar gerai neapšilęs kojų paliko Vitoldas Masalskis. 

Nuotrauka: : Fotodiena

Vilniaus „Lietuvos ryte” LKL nepralaimėjusį Dirką Bauermanną keitė Aleksandras Petrovičius, kuris taip pat vietinėje lygoje nepralaimėjo, tačiau galiausiai jį pakeitė Marcelo Nikola. E.Zourosą pakeitęs S.Štombergas vyr. „Žalgirio” poste išsilaikė iki balandžio, kai naujuoju komandos vadovu tapo Gintaras Krapikas. 

Kaip rodo pastarieji šešeri metai, statistiškai sukrėtimas sezono eigoje dažniausiai teigiamų pokyčių LKL klubams neatneša. Pažvelgus į visus sezono eigoje įvykusius trenerių pakeitimus nuo 2011 metų, 515 peržvelgtų rungtynių rodo, kad vidutinis pergalių procentas LKL ekipose prieš ir po permainų skiriasi vos 1,6 procentu (57,3 proc. prieš ir 58,9 proc. po). 

9-iais atvejais iš 16-os pergalių procentas su naujuoju treneriu netgi smukdavo žemyn. 

Dėl tikslesnio vaizdo, į šį tyrimą nebuvo įtraukti tie vyriausieji treneriai, kurie darbo neteko nesužaidę bent ketverių LKL rungtynių. Pavyzdžiui, į tyrimą nepateko E.Zouroso atleidimai iškovojus dvi pergales 2011-2012 metų sezone (100 proc. pergalių) bei graiko trumpas antrasis startas 2013-2014 metais (2-1, 67 proc.).  

Ši statistika paaiškina išaugusią LKL klubų kantrybę bei realesnius lūkesčius trenerių atžvilgiu. 

Pernai iki sezono pabaigos darbą išsaugojo visi LKL dugne buvusius klubus treniravę strategai, o pirmojo ir vienintelio vyriausiojo trenerio atleidimo LKL - Tomo Pačėso pakeitimo Rimu Kurtinaičiu - reikėjo laukti net iki vasario vidurio. 

Tiesa, iš 16-os atvejų per pastaruosius šešerius metus, trys įgyvendinti pasikeitimai lėmė pastebimai reguliariajame sezone pagerėjusį pergalių procentą. 

2012-2013 ir 2013-2014 metų sezonuose Pasvalio „Pieno žvaigždės“ ir Utenos „Juventus“ įvykdė du iš trijų statistiškai sėkmingiausius trenerių keitimus LKL lygoje nuo 2011 metų.  

Nerijų Zabarauską pakeitus Mindaugu Lukošiumi, „Pieno žvaigždžių“ pergalių procentas kilo nuo 40 proc. iki 66,7 proc. Mindaugas Lukošius „Pieno žvaigždes” iš devintosios vietos pakėlė iki penktosios, o atkrintamųjų varžybų pirmajame etape po atkaklios kovos serijoje 0-2 nusileido būsimam bronzos laimėtojui Klaipėdos „Neptūnui”. 

Panašų kilimą po metų patyrė „Juventus“, kai po prastos sezono pradžios ir iškovotos vienos pergalės per šešerias rungtynes, vyriausiojo trenerio poste V. Masalskį pakeitė Virginijus Sirvydis. Šių trenerių pergalių procentų skirtumas vadovaujant „Juventus“ – 26,7 proc. V.Sirvydis „Juventus” iš devintos vietos kilstelėjo iki septintos, o pirmajame atkrintamųjų varžybų etape 0-2 nusileido „Prienams”. 

Ryškiausią teigiamą efektą po trenerių kaitos patyrė Panevėžio „Lietkabelis”, 2015-2016 metų sezone Gintarą Kadžiulį pakeitęs Kaziu Maksvyčiu.

Iki gruodžio mėnesio „Lietkabelis” buvo laimėjęs dvejas rungtynes iš 11, tačiau tuomet mažai patyrusiam G.Kadžiuliui pasislinkus į trenerio asistentus, su K.Maksvyčiu „Lietkablio” pergalių kiekis išaugo net 31,8 procentais.

Panevėžys pasiekė atkrintamąsias, reguliariajame sezone finišavęs septintas. Ten „Lietkabelis” 0-3 nusileido Vilniaus „Lietuvos rytui”, dvejas rungtynes pralaimėdamas penkiais taškais.  

Po metų iš esmės pasikeitęs „Lietkabelis” su K.Maksvyčiu žaidė LKL finale. 

Nuotrauka: : Fotodiena
Tiesa, net ir mano paminėtos trys sėkmingiausios istorijos baigėsi įšokimu į atkrintamąsias ir sausu 0-7 rezultatu jau pirmajame etape. G.Petrauską pakeisiantis naujasis „Juventus” treneris, Utenos klubo patekimo į atkrintamąsias ir ten pergalės iškovojimo atveju, turi galimybę tapti šio dešimtmečio didžiausio teigiamo pokyčio įgyvendintoju LKL lygoje.

Tačiau šie atvejai - išskirtiniai. LKL komandos, kaip ir NBA klubai, nebetiki „sukrėtimo efektu”. 

LKL komandos profesionalėja - atsakingiau renkasi strategus tarpsezoniu, planuoja į priekį, dažniau pasirašydami ilgesnes sutartis nei anksčiau. Nesėkmės atveju, neskuba impulsyviai vykdyti pokyčių trenerio kėdėje.  

Ir svarbiausia - klubai, bent trumpam, realiau vertina savo galimybes. 

Dėl šių priežasčių vos prieš kelerius metus dar priimtinu buvęs trenerių šienavimas sezono įkarštyje abejose Atlanto pusėse tapo retenybe.

                                                                                                                                                                                                                                                Titulinė nuotr. - Fotodiena
Erildas Budraitis
Parengė: Erildas Budraitis
Krepšinis

rekomenduojame