Užklimpę rezginių pelkėje

2017-08-31

Krepšinis

Karolis Jachimavičius

Karolis Jachimavičius

„Du ta(hr)škai!“ - , net iš gilumos gerklės su lengvu pagargaliavimu suriko Kunigėlis, kai eilinėj Lietuvos puolimo pelkėj trečiam ketvirty virš baudos linijos atsirado laisvas Motiejūnas ir įsūdė taiklų metimą. Tiek viskas blogai, kad po atsitiktinai visišku chaosu nesibaigusios atakos Kunigėlis praplyšo džiaugsmu.

Aistruoliai tuo tarpu sunkiai renka žodžius ir bando iš žodžio „Adomaitis“ raidžių sudėlioti kokią nors bjaurastį. Neužteko jam laiko nuo rezginių derinimo persiorientuoti prie aštraus žaidimo, kai mūsų geriausia-ką-turime Kalnietis sugeba prasiveržti iki krepšio netrūkčiodamas, ką sugadint, o po poros rezultatyvių prasiveržimų jau atmetinėt kamuolį. O Lietuvos taiklumo būklę paskutinėmis minutėmis geriausiai iliustruoja laisvo Milaknio plyta tokia, kad eilinis snaiperis taikliau paleistų kamuolį mušdamas kaip tinklinyje - iš oro.

Pirmas Kalniečio įsiveržimas su vadovėliniu metimu krito trečio vidury, po Juškevičiaus pabėgiojimo ratais. Tiek laiko Adomaitis kliovėsi sėkme epizodų rungtynių pradžioje, kai Kalnietis pakabino kamuolį Valančiūnui. Ginkdie, neparizikuoti ir neparodyti paprasto ir elementaraus krepšinio su stipriosiomis pusėmis Kalniečiu ir Valančiūnu, geriausiai matėsi iš Juškevičiaus eilinio pridusimo ir Gecevičiaus zulinimo palei tritaškį. Kai Martynas galiausiai ryžosi mesti, daugiau metė negu taikės.

Iki Kalniečio pirmojo įkirtimo visa komanda žaidė įsikarščiavusi ir numojusi ranka, kad gali mokytis ne tik draugiškuose mačuose. Kiek išmokom, tiek užtenka. Bet toks uždarumas uždaro ir akis rasti išeitis nematytose situacijose. Gecevičius, kuris vis bando įžaidinėti kamuolį kaip besimankštinantis pensininkas, su tokiu uždarumu atidavinėjo antram ketvirty Motiejūnui į baudos aikštelę. Daugiau atsikratymas kamuoliu.

Su tokiomis Valančiūno kojomis kaip jo pirmas įmetimas - ištiesus minkštai ranką į priekį - būtų buvę galima pridaryt daug lavinų ant gruzinų galvų, bet antroj pusėj komanda to net nebandė. Taip pat daug garbės gynyboje gavo Pačiulija, prie kurio Valančiūnas puldavo kaip nusilenkt prie didenybės ir dažnai neramiomis, susijaudinusiomis pėdomis, kas keisdavo visą gynybos tėkmę. Pačiulija, kokias gudrias užtvaras bestatytų, puolime yra stuobrys. Ne tai, kad Valančiūnas negalėjo spėti uždengti to Pačiulijos kablio kaire pirmame ketvirty, kai po ilgo trepsėjimo vienas prieš kitą pritrūko dar vieno žingsniuko į dešinę. Motiejūnas sugebėjo Pačiulijos, žymiojo sprinterio, žmogaus-lazerio, net nepagauti.

Nuo pat pirmų minučių plačiapetis Šengelija rodė Kuzminskui pamokas, kaip reikia agresyviai pulti. Norėjo pamokyti ir Motiejūną, bet tas nesuprato, kad vyksta pamoka, tai kartą pirmoje pusėje apsigynė tik stovėdamas vietoje, kai Motiejūnas išėjo antroj pusėj, Šengelija puolė jį dorot kaip tigras mėsą, pirmu judesiu paliko už savęs. Kuzminskas savo ruožtu tik antroj pusėj įsibėgėjo Šengeliją sugaudyt, pirmą pusę daugiau praleidęs vengdamas šito kontaktinio sporto skaudulių. Mesti taikliai taip pat išėjo nepasiruošęs, kas žiūrėjo, tas matė jo skausmingą metimą trečiam ketvirty, kuris baigėsi taip sėkmingai lyg jis būtų išmetęs gyvą vištą.

Taip pat daug skausmo suteikė Ulanovo ir Mačiulio žaidimai po krepšiu. Čia belieka eilinį sykį pabėdavot, kad neturim gerai besiveržiančių žaidėjų, o šių dviejų minėtųjų įgūdžiai po krepšiu apsiriboja puskabliais. Žybtelėjo Ulanovas pirmoj pusėj, kai greitoj atakoj paliko už savęs žaidėją ir turėdamas jį pašonėj, su baudos rizika, įrideno kamuolį. Dėl to taip pasitikėjo savimi antroj pusėj, bet gavęs klaidinti varžovą ore, paleido tik aukštą žagtelėjimą į orą. Gruzinai tuo tarpu gerai žinojo, kad žaidimas po krepšiu Ulanovui yra kaip trečiokui algebra ir jo atžvilgiu buvo plėšrūs. Neleido įsitaisinėt centravimuose kaip foteliuose ir Kuzminskui. Išėjo pasiruošę.

74:76 buvo ir likusios 7 sekundės atakai, kai Valančiūnas nusprendė, kad šiandien ta diena, kai jis pabandys tą metimo techniką, kurią matė „China town“ pas akupunktūrininką. Nors buvo dar pakankamai laiko geresniam kažkieno kito metimui, paleido kamuolį tempdamas rankas į apačią, net ne taip, kaip įprastai meta. Karštligiškos paskutinės minutės. Norėjo rinktinė labai laimėti, tas matėsi iš žūtbūtinių kapotynių dėl atšokusių kamuolių. Bravo, tačiau kūrybos pritrūko.
Karolis Jachimavičius
Parengė: Karolis Jachimavičius
Krepšinis

rekomenduojame