Galim geriau

2017-09-04

Krepšinis

Karolis Jachimavičius

Karolis Jachimavičius

Keturi žilagalviai senjorai nusprendė prisiminti geras dienas ir susirinko ant pievutės pamėtyt tinklinio kamuolio į lanką susuktą iš vielos. Kaip tik Ukrainos rinktinė prametė metimą, kamuolys pasirideno ant žemės, kas jį pirmas paims? Kas pirmas pasilenks. Kas pirmas pasilenks? Uj, nugarą skauda.

Su tokia nesusikaupimo ir lėtumo dvasia Lietuvos rinktinė pirmus du kėlinius kovojo dėl kamuolių gynyboj ir dengės baudos aikštelėj. Kad nenubrauktų brangaus prakaito lašo. Todėl Valančiūnas po rungtynių kalbėjo apie būtinybę išlaikyti koncentraciją 40 minučių. Tačiau netgi su pusiau atostogų režimu Lietuva po pirmo ketvirčio pirmavo 27:10. Su kamuolį gynyboj blakstienomis bandančiu atkovot Valančiūnu.

Panaši buvo ir reakcija į Pustavyj sprogimą antram ketvirty. Rinktinė darė tą patį, ką pirmam kėliny, ramiai vykdė planą, darė, ką reikėjo - centras išeidavo padėt prasiveržusiam gynėjui -, bet reakcija buvo lėta, o gynėjai nesivargino milžinui bent kartą per rankas užšienaut. Nebuvo nusiteikę įjungt aukščiausio lygio. Ką daryt, kai sunku susikaupti, nes varžovas silpnas? Kauptis.

Gerą toną puolime nuo pat pradžios uždavė Kalnietis ir Valančiūnas. Mantelio pirmą savo „lay‘upą“ metė nebandydamas tris kartus vienu mostu suklaidint gynėjo, gerai įvertino priešininko poziciją, kiek jis gali pašokt iš turimos pozicijos, ir sėkmingai įrideno kamuolį, o vėliau ką peikiamo pridirbo, tai tik išmetinėjo pašokęs ir nedengiamas. Daug gynybos suardė pradžioje. Mažai įtampos rungtynėse šiandien rinktinei reiškė mažiau Kalniečio išsitaškymo. Bet buvo ir tokių momentų, kad judesys, kad jau apsisprendęs bėgt pro gynėją, tada nusprendžia pažiūrėt ką pats driblinguoja.

Valančiūnas į aikštę išėjo nusiteikęs padirbėt pėdutėm, bet iš pradžių kosėjo. Pirmas jo bandymas baigėsi tempiama atramine koja ir žingsniais, antras baigėsi puskabliu be kūno kontrolės, galiausiai trečiu išspaudė gražiausią rungtynių momentą - vaidindamas, kad toliau stumsis nugara, judesį greitai permetė į dešinę pusę, sukdamasis paliko varžovą už nugarą ir viską papuošė dėjimu. „NBA-iškas“, nevaikiškas, suaugusių pėdų judesys. Bravo. Antram ketvirčiui artėjant į pabaigą pirmą kartą ir truktelėjo iš vietos įdėt jėgos atšokusiam kamuoliui pasiekt. Tuo metu agresyvumo į gynybą atnešė ir Mačiulis, pamušęs perduodamą kamuolį į kitą pusę. Įdėjo komanda pastangų ir galutinai perėmė kontrolę.

Prakaitavo JV, vargo, bet tempė komandą tiesiogine žodžio reikšme, su ant rankų pakibusiais ukrainiečiais ir nesportine prieš jį. Trečiam ketvirty jau buvo visiškai rimtas gynyboje prieš ne Pustavojų, o Pustavyj, ir pozavo visiems jį po krepšiu stebėti susirinkusiems ukrainiečiams imdamas vieną kamuolį puolime po kito.

Kita mūsų žvaigždė - Motiejūnas - padoriai sužaidė pirmą pusę, ypač nusipelnė įtemptu metu apsimesdamas, kad varžovas jį nušovė ir už griuvimą gaudamas švilpuką savo naudai. Bet antroj pusėj pradėjo pats sau gamint problemas, kai atsidūręs 45 laipsniai nuo lentos, metė ne nuo jos, o tiesiai į lanką, o perėmęs kamuolį vidury aikštės, atidavinėjo jį įžaidinėt gynybos apsuptam Valančiūnui. Kaip mamai žaislą atidavinėtų atėjus laikui miegot. Kamuolį prarado. Per pasibėgiojimo laiką, kai taškų buvo plius trisdešimt, centruodamas įsisuko į tokią padriką mėsmalę lyg parodijuotų pats save. Tai baigėsi netgi oriniu metimu. Gynyboj parodė, kaip viską tingi, kai Pustovyj bandė stabdyt kišdamas koją. Mažiausiai susikaupęs mūsų žaidėjas.

Ulanovas eilinį kartą įrodė, kad gerai bėga su kamuoliu tiesiai. Gerai pasistengia gynyboje, atsibunda, kai reikia, gerai prilimpa prie žmogaus, bet kai reikalas užbaigt greitą ataką, reikia pirmiau melstis puolime atkovoto kamuolio nei tikėtis taiklaus metimo. Juškevičius turi resursų, kaip įnešt daugiau energijos ir gynybos plėšymo, bet ir važiuodamas žemesniu bėgiu puikiai išnaudoja jam tenkančias progas. Nepasidavė liaupsių svaiguliui ir nesugriuvo gavęs papildomo dėmesio iš Ukrainos gynybos. Įdomu, ar pasikeistų jo dabar stabilus metimas, jei pradėtų visą laiką stumt.

Šiukštu, negalima nepaminėti Gecevičiaus, kurio du gražūs tritaškiai iš eilės šiandien užtvirtino pergalę, vienas oponentui nugriuvus, kitas pačiam griūnant į priekį. Lengva priprast prie gero. Grigonis vis dar bedantis. Matėm ir prasiveržimų su lūkesčiais, kad gynėjas pats pasitrauks, ir jo firminius atmetinėjimus po dviejų žingsnių į baudos aikštelę. Kada jis pagaliau atsidarys, sužaisdamas agresyviai?

Susikoncentravęs Kuzminskas paleido gražų metimą pirmo ketvirčio pabaigoj, bet apskritai buvo minkštokas pradžioje: vėlavo „įpasuot“ Valančiūnui, minkštai gaudė Ulanovo perduotą kamuolį, kai gynėjai trukdė prie galinės linijos, antram ketvirty paleido plytą tokiu metimu lyg jo sąnariai būtų geležiniai. Antroj pusėj nebuvo labai kietas, bet buvo kantrus po krepšiu klaidindamas varžovus ir ieškodamas erdvės išmest. Nesusivėlė. Prieš vokiečius dvidešimt kelių taškų prabangos turbūt neturės.
Karolis Jachimavičius
Parengė: Karolis Jachimavičius
Krepšinis

rekomenduojame