Aukštas didelis centras

2017-09-05

Krepšinis

Karolis Jachimavičius

Karolis Jachimavičius

Grigonis išeina prieš Schroderį viršuje, net ne po užtvaros, tiesiai prieš jį stovi, už 0,3 sekundės Grigonis jau žiūri į be garso tolstantį viršgarsinį Dennisą. Reikia būt pasiruošusiam pajaust savo kirkšnis, Mariau.

Mačiulis antroj pusėj taip pat lieka vienas prieš juodąjį BMW propelerį ir laukdamas daug klaidinančių judesių šokteli kelis centimetrus į viršų - dabar tai įsiraus kojom į žemę. Tą judesiuką pastebėjęs Schroderis, suprasdamas, kad Mačiulis dabar laukia driblingo, o ne prasiveržimo, šauna į kairę. Gerai, kad Schroderis pas vokiečius vienas toks.

Lietuvos gynėjai turėjo jam padėkot už garbę nuo jo gintis. Pajėgiausias turnyro varžovas. O, žiūrėkit, ypač tu, Mantai, praneria Schroderis po krepšiu ir nesikūprindamas įsuka kamuolį į lanką. Tą rinktinė antram ketvirty ypatingai daug darė - žiūrėjo, kaip jis, kaip sako NBA, daro tai, ką daro. Valančiūnas patrepsėdavo padėt gynyboj, bet maždaug ties tuo visas planas baigdavosi. Antras mačas iš eilės, kaip žiūrėjom į siautėjantį lyderį kaip į saulėlydį Palangos jūroj.

Dėl atšokusių kamuolių rinktinė jau buvo susirūpinusi, bet nebuvo išsiaiškinusi, kaip naudot susirūpinimą, kad kamuolį suimtų. Ne vien Grigonis atkišęs užpakalį šokčiojo aplink kamuolį, ne tik Gecevičius pirštų galais jį čiupinėjo, visiems trūko apsižvalgymo, kur esu aš, kur yra mano komandos draugai ir ėmimosi iniciatyvos sutvarkyt „bardaką“. Dėl elementarių Motiejūno ir Gudaičio neatsitvėrimų po netaiklių baudų vokiečiai ėmė kamuolį ir darė taškus.

Geriausias dvikovos žaidėjas - Valančiūnas. Tik du jo metimai pirmam ketvirty buvo forsuoti „statyti yra laužti, kam man reikalingos pėdos?“, antroj pusėj įsisuko kaip dervišas. Ir metimas atsilošus taiklus, ir kabliukas taiklus, visai be panikos susirinkt bloką, ir praslįst pro poziciją užsiėmusį varžovą, čiunkšt nuo lentos, ir iš vidutinio nuo baudos paleido. Tikras krepšininkas, aukštas didelis centras. Užuodžia netaiklų metimą puolime, kaip ryklys paskui kraują šoka. Dėl atkovotų gynyboj ne taip gerai - kaip ryklys girdėjęs kalbas apie kraują.

Šauniai pradžioj žybtelėjo Kuzminskas, kai pamatęs, kad gynėjai jo metimo nesieks, atsispyrė iš toliau ir praslydo link krepšio. Vėliau panašų slidumą parodė po netaiklaus savo baudos metimo. Bet apskritai per daug ardės norėdamas patekt po krepšiu, pamiršdamas, kad gali mesti ir iš vidutinio. Dabar dauguma to laukia - kad Kuzminskas eis po krepšiu. Išlavinęs atšokimus pašokimus būtų kur kas pavojingesnis.

Motiejūną labai sudėtinga vertinti vienareikšmiškai. Jis tikrai sujudėjo rungtynių starte su „lay-up-iukais“, pataikė sudėtingą kablį iš baudos aikštelės gilumos, bet vėl, o vėl per greitai pats sau užsidėjo pliusą, kad gerai varo, kad labai viską kontroliuoja ir padavė kamuolį per nugarą vokiečiams, mušė atšokusį kamuolį į „random“ kryptį, vėl užmigo atidavinėdamas perdavimą Valančiūnui prie tritaškio. Žiūrėjo į Valančiūną, gynybą visiškai išmetęs iš galvos. Klaida. Ne visada vilko kojas gynyboj. Kada jis pagaliau sužais visas rungtynes nuo pradžios iki pabaigos visa jėga? Forma juk įgaunama sportuojant, ne laukiant, kol šuolis atsitiks.

Net Ulanovas geriau centruoja negu Kalnietis orientuojas po krepšiu. Ar matėt tą jubilijato pabaisą prieš Schroderį? Baudžiaviškas, tuščias driblingas per nugarą, nusivarė kamuolį į baudos aikštelės šoną, pašoko, Schroderis šoko trukdyt, visai sėkmingai, jo ranka nuo Kalniečio buvo per kokius 8 cm, bet abu jau buvo ore, Schroderis nebegalėjo blokuot metimo, Kalniečiui reikėjo tik trupinį pataisyt ranką ir paleist nuo lentos metimą, bet vėl – „jadrynkšt išperą“. Bjauriausias rungtynių epizodas vėl priklauso Mantui Kalniečiui.

Apskritai, mes paleidžiam per daug plytų į langus. Kiekvienos rungtynėse po tris keturias. Dar Gudaitis, gynyboj daugiau žiūrėjęs, kad Hartensteinas neįsižeistų, nei jį dengęs, šiandien taip pat parodė savo į kosmosą išneštą kompasą, Mačiulis irgi antroj pusėj po pasiveržimo paleido kamuolį į orą. Žmogau, Mačiuli, pabandyk suskaičiuot savo plytas po žaidimo baudos aikštelėj. Iš skaičiaus gali atrodyt, kad tu vienas tarp trijų žmonių „reversus“ kaire ranka po krepšiu mėtai.

Juškevičius pradėjo atsargiai ir nė kiek netraukė lyderio antklodės ant savęs lyg bijodamas susigadint talismanišką aurą. Antro ketvirčio gale dar visiškai nebuvo sujudėjęs link metimo. Savo progas vėl išnaudojo ir įleido meistrišką tritaškį griūdamas, bet turi ir pats paieškot progų, pasiveržt, žinom, kad gali ir dvitaškį pliumptelt. Juškevičiaus ir kitų vengimas paspaust puolime šiandien vis baigdavosi vokiečių spurtelėjimais.
Karolis Jachimavičius
Parengė: Karolis Jachimavičius
Krepšinis

rekomenduojame