Ko laukti iš mūsų žaidėjų kitame etape?

2017-09-07

Krepšinis

Karolis Jachimavičius

Karolis Jachimavičius

Baigėsi ne pačios stipriausios B grupės varžybos. Paskutinėm minutėm laidę metimus-išperas pralaimėjom Šengelijai ir likusiems, užstūmėm Izraelį po krepšiu, atėmėm iš italų jų žaislus, prieš Ukrainą užteko įžengti į aikštę, Valančiūnas uždominavo vokiečių priekinę liniją kaip lavina kalnų kaimelį. Ko laukti iš mūsų žaidėjų kitame etape?

Ar Valančiūnas pratęs savo sugrįžimą į talentingus žaidėjus? Ar Juškevičius išlaikys savo šaltą protą? Ar Kalnietis neįsivels į savo abejonių brūzgynus ir atras aiškumą? Ar Motiejūnas susiturės nuo nesukontroliuojamo cirko? Ar Kuzminskas atras alkį pataikyt iš bet kur visada? Priminkime žaidėjams, ką jie turi daryti, kad Graikija būtų padaryta.

Žaisdamas prieš Vokietiją Valančiūnas grįžo į žaidimo džiaugsmo, ką anglosaksai vingriai vadina „balling“. Stengėsi judinti pėdas nuo pat pirmų rungtynių, kartais abi kairėmis tapusios jo kojos susipindavo, tačiau stojos ir kapanojos, o galiausiai užtvindė Vokietiją minkštais metimais. Ne dviejų, o penkių metrų spinduliu pavojingas centras yra du su puse karto daugiau galvos skausmo varžovams. Jeigu prieš graikus atras džiaugsmą ir būt vikrus ne tik puolime, bet ir gynyboje, griebt kamuolius ir dalint blokus, taps da real MVP.

Kalnietis daugmaž turėjo savitvardos netapti Klaidiečiu, žmogumi, kuris nesugalvojęs kaip pabaigti ataką, agoniškai atidavinėja kamuolį, tačiau kartais užstrigdavo su metimais. Pamesdavo mintį, kas vyksta ir įteikdavo plytą. Nepametinėt kamuolio - pusė darbo, liko tik suvokti, ką jį dengiantys žmonės gali jam padaryti.

Kaip Amerika atrastas Juškevičius neparodė nieko, ko jis nemokėjo prieš tai. Tačiau nuo lyderystės po dvidešimties taškų pliūpsnio su italais šiek tiek šalinosi. Svarbu, kad nesėkmės atveju jis nesusigūžtų - esam matę Ado išsikvėpusių ir bedančių plaukiojimų pilvu į viršų - ir nebūtų pašalintas iš rotacijos.

Visi krepšinio fanai žino, kad Motiejūnas yra talentingas po krepšiu, bet jis kartais bando ne kamuolį, o buvimą talentingu įmesti į krepšį ir pasuoti. Su stabiliu metimu, stabiliu perdavimu ir įdėtomis jėgomis gynyboje jis yra ramstis, į kurį gali atsiremti pailsėti visa komanda.


Kuzminskas banguoja, kietus epizodus keičia ne pavieniai momentai, o pratisos minkštumo atkarpos. Labai trokšta prasiveržti iki krepšio, bet ten kartais pritrūksta jėgų ir kantrybės rezultatyviai užbaigti, todėl vis dar yra ryškus vaidmens atlikėjas, o ne lyderis šalia Valančiūno ir Kalniečio. Vis dar nėra žaidėjas, kuris gali tau ant galvos išpilti penkis metimus iš eilės ir pareikalauti, kad padėkotum jam už pamokas. Bet jis kietėja, mačuose prieš Ukrainą ir Vokietiją matėm jo kantrybės išlaukt patogesnio momento po krepšiu ir tobulesnio veržlumo pavyzdžius. Be to, jis pagaliau vis daugiau aukojasi kišdamas savo kūną gynyboje.


Mačiulis veteranauja šešėlyje, kartais prapliupdamas gynyboje ir taip parodydamas, kaip reikia daryt. Jam trūksta atrasti džiaugsmą žaidimo po krepšiu. Ulanovas taip pat labai geras pakaitinis gynyboje ir iniciatorius pasiimt kamuolį puolime, tačiau jo centravimai visada kainuoja komandai tėkmės praradimą. Maždaug, Edgaras irgi komandos draugas, duokim ir jam mest. Nėra nei apsukrus pėdomis, nei geras kamuolio perdavinėtojas, per dažnai jo kamuoliai patenka į gynybos spąstus.


Gudaitis irgi parodė, kad gali būti puikus pakaitinis, gynyboje spindėjęs atletiškais, Valančiūną pasitempti verčiančiais blokais ir nuo galvos imamais kamuoliais puolime. Gecevičius kartais karščiuojasi su perdavimais, tačiau turi išlikti savame snaiperio kelyje ir pakelti atsakomybę būt patikimiausiu taškų darytoju. Grigonis gerai pritampa vadovaudamas komandoje, tačiau dar turi rasti save puldamas krepšį, kur dažnai būna bedantis. Kur geriausia savęs ieškot? Ten, kur esi.


Milakniui ir Bendžiui taip pat spėkų ir sėkmės kaip ir visiems išvardintiems. Savęs aukojimo gynyboje ir unguriško slidumo puolime. Kelias vienas - laimėt.


Karolis Jachimavičius
Parengė: Karolis Jachimavičius
Krepšinis

rekomenduojame