Žingsnis atgal nuo žaidimo

2017-09-10

Krepšinis

Karolis Jachimavičius

Karolis Jachimavičius

Adomaitis turėjo, kaip repavo Eminemas, one chance, one oppurtunity, tai jis susirišo vieno bato raištelius su kito bato raišteliais ir pasileido bėgt. Vietoj to, kad  žaist dar plačiau ir dar stipriau, jis pasirinko rezginius ir kad Kalnietis žaistų ne taškams, o kad nepadarytų klaidos. Jam puikiai sekėsi neprarast kamuolio ir prarast žaidimo ritmą.

Nuo pat pradžių Kalnietis išėjo žingsniu atsitraukęs. Valančiūnas taip pat išėjo abejojantis, baukščiau žiūrintis į krepšį. Kuzminskas taip pat prisižiūrėjo, kad per daug neprisiveržtų iki krepšio, trypė su kamuoliu. O graikai turi gilias krepšinio tradicijas kaip ir mes, išėjo pasiruošę prieš mūsų didįjį trejetą - Kalnietį, Valančiūną ir Kuzminską - prieš pikenrolus. Kas buvo šiek tiek netikėta Kalniečiui, turėjo prie to taikytis, žiūrėt, kaip atiduot kitokius perdavimus, o meistriškumo, palygint su NBA, Mantas turi nedaug ir tai galiausiai kainavo porą trejetą prarastų kamuolių. 

Daug šįkart kainavo ir Valančiūno lėtumas gynyboj ir nestepautinimai, dėl ko Sloukas prileido tritaškių, o Calathesas - iš baudos aikštelės. Aukštasis didysis centras šiandien gindamasis nuo graikų gynėjų, net didžiąją dalį laiko nuo atsitraukusio Borousio, per mačą buvo didysis sumo imtynininkas.

Ne naujiena yra ir neišsirinkimai kam ką dengt. Visą čempionatą iniciatyvos trūko, tai šeštadienį bent gintis išėjom drąsiai ir plačiai. Bet kadangi pokalbis komandoje apie gynybą prieš tai vyko lėtai, tai ir šiandien gynyba prasidėjo su kosėjimais. Kalnietis paleidžia Calathesą po krepšiu, tikėdamasis, kad jį paims Valančiūnas, tas iš paskos neseka, Calathesas paleidžia kiaurą balioną. Susišnekėjimo be žodžių rinktinė nepasiekė. Pasispaudė grįžinėt į gynybą prieš greitas atakas, sustojo pašvilpaut, gavo „alley oop“ ant galvų. Kuzminskas prarado kamuolį centruodamas, liko stovėt vietoj ir gunktelėjo parodyt, kaip jis nusivylęs. Graikai bėga.

Kalnietis su antru pagalvojimu perduodamas Valančiūnui, Valančiūnas su antru pagalvojimu pagavęs kamuolį, Kuzminskas su antru pagalvojimu prieš varydamasis, kur Juškevičius? Juškevičius net nejuda link metimo, toliau laukia, kol jį paliks laisvą ar apylaisvį, o gavęs kamuolį po užtvaros, buvo ir taip, orientuojasi žvalgydamasis, stingsta. Snaiperis turi būti pasiruošęs bent vienam potencialiam judesiui dar prieš priimdamas kamuolį, o taiklumą snaiperio jis beveik turi. 

Pasnaiperiaut likus penkioms minutėms išleistas iki tol ant suolo marinuotas Milaknis buvo labiausiai savimi nepasitikintis per visą čempionatą. Adomaitis turėjo matyt, kad jis virpa. Net prasiveržęs ir turėdamas koridorių metė ne lay-upą, o išperą. Geriau būtų buvęs Gecevičius, kuris kad ir strigo bandydamas įsukt perdavimą ir kartą atsitverinėjo, tiksliau neatsitverinėjo žiūrėdamas į kamuolį kaip pavargęs vairuotojas į teliką vakare, bet visą čempionatą normaliai sužaidė savo epizodinę tritaškių rolę. Su Milakniu Adomaitis bandė nustebint save.

Taip pat daug kainavo kokteilis Ulanovo nemeistriškumo užbaiginėjant žaidimą vienas prieš vieną ir jo su visais bendras neryžtas. Buvo likę minus keturi taškai ir trys sekundės, kai jis pasileido į baudos aikštelę ir vėl, o vėl, bandė išpasuot pašokęs, net neturėdamas kažkokio plano, kaip užbaigt metimą. Su kamuoliu Valančiūno rankose aidėjo sirena. Kokius penkis kartus per mačą per lūžinius momentus patys sulūždavom. Jeigu tu neperlauši, sulaužys tave.

Motiejūno atleto šiame čempe nepamatėm, tik viešuosius darbus atidirbantį irgi komandos narį. Pirmas jo išėjimas prieš Printezį baigėsi vartų dydžio skylėm. Vėliau susiruošė pašokinėt ir pajudėt, bet jam tai buvo labai nauja. Po krepšiu vėl įsisuko į savo nekontroliuojamus malūnus ir bemaldamas išleido kamuolį iš driblingo. Toli nuo NBA lygio.

Vienintelis Grigonis išėjo būt tvirtesnis puolime, pagaliau įmetė sau būdingą džampšotą. Bet nesutinku su jį gyrusiais komentatoriais, kad jis šiandien labai gerai varė, nes buvo ir momentas, kai žiūrėdamas tiesiai į Slouką viršuje jį paleido, ir kai subaudavo likus atakos keturioms sekundėms. Gynėsi aktyviai prieš Slouką, susikeitęs liko prieš Calathesą, neįdėjo daugiau energijos į kojas, užkišo klubą, pražanga. Juškevičius kartą prieš Calathesą atsibudo, kad tas gali veržtis. 

Tipiška Lietuvos ataka ištiko antram ketvirty. Kalnietis toliau vengdamas savęs praleido tritaškį, perdavė į kairę Kuzminskui, kuris dėjo tuščio driblingo, tada atmetė Grigoniui, kuris bandė nerangiai iš pareigos pacentruot. Atsitraukimas nuo sau įprasto žaidimo labiausiai kirto per tritaškius, daug jų buvo išmesta „kad tik nepramesčiau“.

Gražiausi rungtynių epizodai - Kuzminsko dėjimas keičiant kryptį dvižingsnio metu ir Valančiūno dvitaškis atsilošiant po verpstės. Puolime šiedu sužaidė tvarkoj, strigdamas pradėjęs Kuzminskas vėliau įsibėgėjo. Savo prasiveržimų agresyvumu Kuzminskas palaikė rinktinę žaidime, o Valančiūnas pataikė kablį po sau įprasto įlaužimo į baudos aikštelę. Jie yra geram kely, jei Jonas tęs savo metimo minkštinimą ir darbą pėdomis, o Kuzminskas augins raumenis mokydamasis iš prasiveržimų skausmo. Kitą kartą būsim žymiai stipresni. Deja, prošvaisčių, kad Mantas susikaups tapti įžaidėju, kuris be problemų įridena reversą, nematyt. Atletiškumo tam turi, ne galvą.

Pabaigai prisiminkit Mačiulio plytą paskutinę minutę. Tuo tarpu rinktinė turbūt ir šiuo metu, kai skaitot, vis dar labai vertina, svarsto, kiek jis vertas. Dviejų arba trijų taškų vertės.

Karolis Jachimavičius
Parengė: Karolis Jachimavičius
Krepšinis

rekomenduojame